Interviu su blogo kūrėja Evelina

Už lango graži žiema, o Mes su Evelina šnekučiuojamės prie arbatos puodelio. Buvo nuostabi popietė!
Artimiau susipažinusi su šio blogo kūrėja supratau, kad ji tikrai labai malonus žmogus. Paskaitę pamatysite patys!

Laura: Labas, Evelina!

Evelina: Sveika :)

Laura: Prieisiu iš karto prie reikalo... Kaip kilo mintis sukurti blog'ą,ilgai delsei, kol sukūrei?

Evelina: Buvo šeštadienio popietė. Žinojau, kad jau yra naujas žurnalo „LUKA” numeris. Taigi nupėdinau iki parduotuvės ir nusipirkau jį. Skaičiau kiekvieną straipsnį, vienas iš jų buvo apie merginas, rašančias savo blogus apie dizainą, madas. Iš pradžių straipsnis pasirodė nevertas skaitymo, tačiau kitą dieną, kai vėl paėmiau žurnalą į rankas, susidomėjau. Blogas... hm... pasirodė visai įdomu. Įsijungiau internetą, sužinojau, kad tai visiškai nemokama, ir ganėtinai paprasta bei įdomu. Geriau pabandyti, nei nebandyti. Taigi ėmiau tą blogą, ir sukūriau. Delsti ilgai neteko, buvo įdomu.

Laura: Labai įdomi istorija!!! O kaip kilo pavadinimas „Sweet Vanilla”?

Evelina: Na, kai pradedi kurti blogą, kompiuteris paprašo blogo pavadinimo. Nelieka kitos išeities kaip jį parašyti. Taigi, nusprendžiau jį pavadinti nelietuviškai... o angliškai. Labai mėgstu visokius „saldžius” pavadinimus. Pavyzdžiui mano el. dienyno prisijungimo vardas yra „vanile.cinamonas”  Taigi ir čia, vėl ta vanilė man vaidentis pradėjo. O kadangi nusprendžiau, dėl angliško pavadinimo, iš vanilės pasidarė vanilla. Bet to neužteko. Kaip jums blogo pavadinimas „Vanilla”  Nesąmonė, nepatraukia akies. Reikėjo kažkokio būdvardžio. Na ir kokia gi gali būti vanilė? Saldi! Taigi, taip gimė blogo pavadinimas „Sweet Vanilla”  :)

Laura: Tikrai ne kiekvienas galėtų sugalvoti tokį pavadinimą!

O dabar gal ne apie blog'ą?

Papasakok šiek tiek apie save. Iš kur esi, kelintoje klasėje mokaisi, kiek tau metų?

Evelina: Ech... nėra čia ką pasakoti. Esu aš iš Paukščių Tako galaktikos, Žemės, Europos, Lietuvos, Vilniaus, Pilaitės. Poryt kraustomės į namą, kuris yra Mačiuliškėse. Mokausi septintoje klasėje, man trylika. Turiu ketverių metų sesę, ir šešerių mėnesių broliuką :)

Laura: Poryt kraustaisi?! Ar lauki? Negaila palikti tos gražios Pilaitės? :)
Ar teks keisti ir mokyklą? O ką jau kalbėti apie naują vietą... 

Evelina: Taip, labai laukiu! Daug geriau gyventi erdviame name, nei ankštame butuke. Gaila tik todėl, kad čia gyvenau nuo ketverių, taigi čia tarsi mano vaikystės namai...  Mokyklos keisti tikrai nereikės, nes iki mokyklos atstumas bus toks pats, na, gal keliais kilometrais toliau. Kadangi namą statėm patys (na, darbininkai), o ne pirkom jau pastatytą, tai vieta ne per naujausia - čia atvykstam vos ne kiekvieną savaitgalį jau porą metų. Bet labai laukiu kraustymosi, noriu tos erdvės ir tobulo dizaino! :)

Laura: O ką veiki laisvalaikiu? 

Evelina: Laisvalaikiu labiausiai mėgstu... miegoti! Galima pailsėti nuo mokyklos. Miegas, miegas ir dar kartą miegas! O šiaip, su tėvais važiuojam į gamtą pasivaikščioti, išgerti arbatos su sumuštiniais (gamtoje maistas tampa šimtą kartų skanesnis!), arba einu į miestą su draugais :) Be abejo, labai mėgstu rašyti!

Laura: O ar rašymas užima daug vietos tavo gyvenime?

Evelina: Kai tik yra laiko. Dažniausia rašyti tenka per lietuvių kalbos pamokas. Visada, kai mokytoja klasei pasako „Kitą ketvirtadienį rašysime rašinį”  aš vienintelė sušunku „Jėėėėėė!”  tarp kitų „O ne...”  Taip pat, savaitgaliais prisėdu prie kompiuterio, kur rašau apysaką, šiuo metų esu sukūrusi jau 8O puslapių. Mama sako, kad reikės nunešti į leidyklą, ir išleisti knygą. Žinoma, man tai ne prie širdies, bet žinot - tos mamos... Taigi, kiekvieną savaitgalį prie tų 8O puslapių pridedu po dar kelis. Ne taip lengva rasti minčių tokiai ilgai istorijai! Taip pat, kai būna nuotaika, pasiimu storą sąsiuvinį arba popieriaus lapą ir rašau rašinius. Trumpesnius, žinoma. Taigi, rašymas mano gyvenime užima... savaitgalius!!

Laura: Oho! Apysaka... Skamba labai įdomiai! Ar sulauksime bloge tavo apysakos ištraukų?

Evelina: Tikriausiai ne... Šį blogą sukūriau įdomiems straipsniams, kad merginos galėtų pasiskaitinėti apie madas, grožį, mitybą, įdomų laisvalaikio praleidimą, rekomendacijas ir pan. O apysaka yra tiesiog mano kūryba, taigi, jei būtų susidomėjusių, galėčiau atsiųsti juodraštinį variantą, bet į blogą kelti neplanuoju.

Laura: Ech... O taip sudominai!

Evelina: Jei yra susidomėjusių - prašom! Laukiu laiškų sweet.vanilla.diary@gmail.com
Būtinai atsiųsčiau tiek, kiek esu parašius šiuo metu.

Laura: Na, o kaip dėl profesijos? Ar jau matai save ateityje? 

Evelina: Nepavyksta savęs ateity pamatyti. Stengiuosi atrasti save, paieškos vis daugiau rezultatų duoda, bet niekaip nepavyksta rasti būtent tos profesijos, kuri skirta man. Planuoju ateitį su savo sukurtu verslu. Problema tame, kad nežinau, kas tai gali būti per verslas. Buvo įvairių svarstymų - gal įkurti po pamokinės veiklos centrą, gal... Ech, net nežinau dabar. Reikia tą verslą su gabumais susieti. Tai turėtų būti susiję su meniška veikla. Užaugsim, pamatysim!

Laura: Ką gi... Manau, kad baigsime tavo palinkėjimu "Sweet Vanilla" skaitytojoms!

Evelina: Noriu palinkėti, kad atrastumėte save. Tai, kas jums iš tiesų prie širdies. Tai gali būti jojimas, siuvimas, dainavimas, piešimas... Svarbiausia, kad suprastumėte, jog tai skirta jums! Žinoma, noriu palinkėti, kad nepamirštumėte iš šio blogo - stengsimės čia rašyti taip, kad jums būtų kuo įdomiau!
"Sweet Vanilla" - užsuk! ;)


Nuoširdžiai dėkoju Evelinai,  sutikusiai duoti interviu :) 

Laura.